- žlegt
- 1 žlègt interj. 1. NdŽ, Trgn, Pns, Dglš parvirtimui, nugriuvimui, nudribimui nusakyti: Žlegt iškrito iš lovos J. Vaikas tik žlègt ir žlegtelėjo an žemės Mrj. Anas tik žlègt ir nulėkė nuo namo dangčio žemėn Kzt. Kad duos kuriam valstiečiui, pasipainiojusiam po kojų, tai tas žlegt ir jau guli purvyne kaip pakeptas rš. | Atskėliau trim (trečią valandą) – vėl žlègt lovon Antr. | Žlègt žemėn pinigai i nulėkė Dglš. 2. DŽ, NdŽ sutiškimui iškritus nusakyti: Žlègt į akmenį [kiaušiniai] ir ištiško į visas puses Grž. Su tais žodžiais žlegt iš Adelės rankų baltoji skarelė su kiaušiniais P.Trein. 3. sudavimui žymėti: Žlegt mazgote rš. Jis tau į kaktą takšt, tu jam į smilkinį žlegt rš. 4. kartojant nusakomas žvangesys, čerškesys: Užgirdom žlègt žlègt petelnės – jau mėsos kavalkas ir išneštas (pavogtas) Lb. Velnias nuejo, aukso maišą atanešė, žlègt žlègt žlègt ir papylė (ps.) Trgn. Viduj pirkios žlègt žlègt žlègt pinigai (ps.) Ign. O šie (gaspadoriai), žiūrėk, tik žlegt žlegt ir sidabriniais, ir banknotais čežina [per rinkliavą bažnyčioje] P.Trein. 5. kartojant nusakomas vandens teliūskavimasis: Po kojom vanduo tik žlègt žlègt Skp. 6. NdŽ staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: O kitą dieną žlegt žinia iš Jono Išminčiaus „radijušo“: rusai Vilnių Lietuvai sugrąžina P.Trein.
Dictionary of the Lithuanian Language.